Europos Komisijos pristatyme apie 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą akcentuojama, kad žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus ateitis turi būti planuojama atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, klimato kaitos iššūkius, biologinės įvairovės apsaugą, maisto saugumą bei sektoriaus ekonominį atsparumą. Pristatyme pabrėžiama, kad „įprastas veikimas kaip iki šiol“ nebėra tinkama kryptis, todėl valstybės institucijos ir sektoriaus dalyviai turi strategiškai ruoštis pokyčiams.

Europos žaliasis kursas pristatomas kaip viena svarbiausių Europos Sąjungos augimo strategijos dalių. Jo tikslas – iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, kartu užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę dabartinėms ir ateities kartoms. Dokumente išskiriamos kelios pagrindinės kryptys: teisingas ir įtraukus perėjimas, žmogaus gyvybės apsauga, biologinės įvairovės atkūrimas, taršos mažinimas, perėjimas prie švarios ir žiedinės ekonomikos bei Europos įmonių lyderystė švarių produktų ir technologijų srityje.

Pristatyme taip pat daug dėmesio skiriama ES biologinės įvairovės strategijai iki 2030 m. Joje numatoma saugoti bent 30 proc. Europos sausumos ir 30 proc. jūrų teritorijų, įskaitant 10 proc. teritorijų, kuriose būtų taikomos griežtos apsaugos priemonės. Taip pat akcentuojamas poreikis atkurti pažeistas ekosistemas sausumoje ir jūroje, mažinti taršą bei stiprinti gamtos atkūrimo priemones.

Svarbi pristatymo dalis skirta ir strategijai „Nuo ūkio iki stalo“. Joje pabrėžiama, kad maisto sistemos turi turėti neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, biologinės įvairovės atkūrimo, maisto saugumo, visuomenės sveikatos ir sąžiningesnės ekonominės grąžos maisto tiekimo grandinėje. Tai aktualu ir žuvininkystės bei akvakultūros sektoriui, kuris turi išlikti konkurencingas, tačiau kartu prisidėti prie tvaresnės maisto sistemos kūrimo.

Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas 2021–2027 m. laikotarpiu orientuojamas į keturis pagrindinius prioritetus. Pirmasis – tvarios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas bei apsauga. Antrasis – tvarios akvakultūros, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo bei prekybos skatinimas, prisidedant prie maisto saugumo Europos Sąjungoje. Trečiasis – tvarios mėlynosios ekonomikos stiprinimas pakrančių, salų ir vidaus vandenų teritorijose bei žvejybos ir akvakultūros bendruomenių plėtra. Ketvirtasis – tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir saugių, švarių bei tvariai valdomų jūrų ir vandenynų užtikrinimas.

Pristatyme išskiriamos kelios sritys, kuriose fondas gali padėti sektoriui prisitaikyti prie pokyčių. Viena jų – sektoriaus atsigavimas ir atsparumas. Fondas gali remti struktūrines investicijas, padedančias mažinti veiklos sąnaudas, pavyzdžiui, per energijos vartojimo efektyvumą, taip pat skatinti gamintojų organizacijų stiprinimą, įgūdžių ugdymą, inovacijų sklaidą, veiklų įvairinimą ir naujų pajamų šaltinių kūrimą.

Kita svarbi kryptis – žalioji pertvarka. Ji apima mokslo žinių apie jūrų ekosistemas ir biologinę įvairovę gerinimą, mažo poveikio žvejybos ir akvakultūros sprendimų diegimą, anglies pėdsako mažinimą, prisitaikymą prie klimato kaitos pasekmių bei saugomų jūrų teritorijų ir kitų biologinės įvairovės apsaugos priemonių valdymą.

Pristatyme pabrėžiama ir skaitmeninės transformacijos bei inovacijų svarba. Technologijos gali padėti didinti sektoriaus konkurencingumą, mažinti išteklių naudojimą, efektyvinti tiekimo grandines, gerinti produktų atsekamumą, vartotojų informavimą, tiesioginius pardavimus ir trumpąsias tiekimo grandines. Todėl sektoriaus dalyviams svarbu ne tik investuoti į įrangą ar infrastruktūrą, bet ir aktyviau naudoti skaitmeninius sprendimus bei inovacijas.

Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad viešoji parama turėtų kurti kuo didesnę pridėtinę vertę. Parama turi ne pakeisti privačias investicijas, o jas paskatinti, prisidėti prie kolektyvinės naudos kūrimo ir ilgalaikio sektoriaus konkurencingumo. Dokumente minimos finansinės priemonės, rezultatų pagrindu grindžiamas finansavimas ir supaprastintos išlaidų apmokėjimo galimybės, kurios gali padėti mažinti administracinę naštą ir daugiau dėmesio skirti realiems rezultatams.

Nariams svarbu atkreipti dėmesį, kad 2021–2027 m. laikotarpio parama nėra vien finansavimo galimybė atskiriems projektams. Tai platesnė sektoriaus transformacijos kryptis, kurioje vis daugiau reikšmės turės tvarumas, efektyvumas, bendradarbiavimas, inovacijos, skaitmenizacija, aplinkosauga ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos bei klimato sąlygų.

Kviečiame narius susipažinti su pristatymo medžiaga ir įsivertinti, kokios kryptys galėtų būti aktualios planuojant būsimus projektus, investicijas ar bendradarbiavimo iniciatyvas. Ypač svarbu iš anksto galvoti, kokią realią naudą projektai galėtų sukurti sektoriui, kaip jie prisidėtų prie tvarumo, konkurencingumo ir ilgalaikio atsparumo stiprinimo.